…cukrus, cukrus, cukrus, cukrus, cukrus…

Keisti laikai atėjo – žmonės iš cukraus namus statyt pradėjo. Cukraus sienas liet, stogus lipdyt, o pasakas virt! Keista, jei dar ten nebuvot ir nieko nematėt. Akis išpūtę žiūrėjom į cukraus miniatiūras – Marijampolės cukraus fabriką, Birštono biuvetę, Klaipėdos Dramblio namą, Švobiškio reformatų bažnyčią, Vilniaus Perkūno žinyčią, Kauno Napoleono namą, tik spėjom atgauti amą! Paslapčių čia nėra – verda cukrų ir gana. Atvykom – pamatėm, savo rankom cukrų laikėm, dažus maišėm ir namo ne tuščiomis grįžom. Cukraus darbelį pasigaminom. Nevalgomą, ne, ne. Cukrus – statybinė medžiaga. O kur dar pasaka greta? Klausėm ausis ištempę, kaip kitados viename name gyveno ponia arba ne, jos vaikai lobio ieškojo ir velnią aplink pirštą apvyniojo. Tokia pasakaitė! O visa tai patys girdėjo, matė ir užrašė, kai spalio 7 dieną Birštone, Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centre, lankėsi ir edukacijoje „Cukraus Lietuva“ dalyvavo 1a klasės mokiniai, mokytoja Jolita M. ir mokinio padėjėja Nijolė K.!