„Tai istorija apie stebuklą.

Automobilis judėjo ilgais keliais iki mano būrio.

Bet tikrasis stebuklas įvyko vėliau.

Iš automobilio išsikrovus  senas padangas, radau dar kelias skirtingas kartonines dėžes. Dėžutės skyrėsi dydžiu ir buvo visos buvo skirtingos. Ant jų buvo Ir visi jie buvo parašyti žodžiai lotynų kalba.

Kai dėžes ištraukė, manęs ten nebuvo. Įeinu, o berniukai klausia „kas čia per dėžės? “, o aš valgau „kokias dėžutes? “. Paėmė mane už rankos, nuvedė prie dėžių, parodė. Iš užrašų supratau, kad iš Baltijos. Sakau – „atidaryk, pažiūrėsim“. Atsidariau kelias ir pamačiau, kad ten buvo rankomis namie megztos bei pirktos vilnonės, medvilninės  kojinės.  Nors ne šventas vakaras, bet mūsų visų nuotaika buvo pakili. Dėžutė po dėžutės, turinys pristatytas. Ir su kiekviena nauja pora paaiškėjo, kad pas mus atkeliavo stebuklas, nes tarsi žvaigždė danguje tuo metu švietė, nors viskas buvo daroma žibintų šviesoje.

Paaiškėjo, kad kojines supakavo  vaikai. Kažkur buvo saldainiai, o kažkur atvirukas su angeliuku.

O kai ant atviruko skaitėme žodžius ukrainietiškai, tai mums akyse kaupėsi ašaros.  Tą akimirką tarsi kažkas iš dangaus nusileido pas mus. Meilės jausmas, kažkas gero, šilto, švelnaus tokio. Praleidome šiek tiek laiko visa tai apžiūrėdami, sudėliodami, atlikdami mechaninį darbą, tačiau buvo neįmanoma atmesti to keisto jausmo – kažko pasakiško, neįtikėtino, šventiško ir netikėto. Tai kažkas panašaus į dovaną pirmą kartą po Kalėdų eglute. Maloni netikėta dovana. O tiksliau – NUOSTABU.

Su tuo ir pasninkavome tą vakarą, su gėrio, šilumos ir nuoširdžios meilės jausmu, kuris mums atkeliavo netikėtai iš tolimos draugiškos šalies, kurioje nė vienas nebuvome. O vakaras buvo stebėtinai tylus. Net Maskva, atrodo, pajuto tą akimirką.

Kitą dieną pasidalinome su visais, kurie buvo šalia. Dalis dėžių perpakuotos, kad būtų perduotos kitiems netoliese įsikūrusiems padaliniams.

Visi, gavę savo dalį, neišvengiamai šypsojosi, nes jiems tai buvo tarsi stebuklo spindulys. Dovaną visi priėmė su padėka ir nuoširdžiais linkėjimais tiems, kurie sukūrė šį STEBUKLĄ. 

Ačiū mieli vaikai už pagalbą!

Ačiū visiems suaugusiems, tėvams ir mokytojams, kurie padėjo tai įgyvendinti vaikams. Jūsų draugiška pagalba visada išliks mūsų širdyse.

Ačiū už STEBUKLĄ.“

Mykola Prokopenko